Faqja 1 deri nė 12 nga 12

Tema: Kohe me pare Toka ka patur dy Hena

  1. #1
    Univers-AL
    Dita e Regjistrimit
    Jun 2013
    Vendodhja
    New York
    Postime
    27

    Default Kohe me pare Toka ka patur dy Hena

    Click image for larger version. 

Name:	Earth_with_two_moons.jpg 
Views:	364 
Size:	31.9 KB 
ID:	315
    A e keni menduar ndonjehere se si do te ishte sikur ne vend te nje Hene te vetme si kemi tani, te kishim dy Hena? Do te ishte dicka interesante apo thjesht e cuditshme?
    Ne fakt, edhe pse nuk ishte menduar deri tani, sipas studimeve te reja qe jane bere, shkencetaret mendojne qe Toka ka patur vertet dy Hena qe orbitonin rreth saj. Po cfare ka ndodhur me pas? Ku eshte Hena tjeter?
    Hena me e vogel "binjake", pasi sipas perllogaritjeve Hena tjeter ka qene me e vogel se Hena aktuale, mendohet qe ka mbijetuar vetem disa miliona vjet perpara se te perplasej me Henen qe ne shohim sot dhe te shkaterrohej, duke e lene Token vetem me nje Hene.
    Kjo teori e re dhe interesante do te shpjegohet nga Profesor Erik Asphaug, nga Universiteti i Kalifornise ne Santa Kruz ne nje konference ne lidhje me Henen qe do te mbahet ne Royal Society kete shtator.
    Ai tha: "Hena e dyte ka zgjatur vetem per disa miliona vjet, me pas ajo eshte perplasur me Henen tjeter dhe pa kesaj perplasje ka mbetur vetem trupi me i madh qe ne shohim sot, Hena."
    "Hena tjeter ka orbituar Token ne te njejten shpejtesi dhe distance deri sa me ngadale eshte thithur deri sa jane perplasur dhe nje pjese e Henes tjeter eshte shkaterruar ndersa pjesa tjeter eshte bashkuar me Henen per te formuar trupin e sotshem."
    Profesot Asphaug tha per Sunday Times qe ai beson qe peisazhi i Henes i cili shfaqet sikur ka male, jane mbetje te Henes me te vogel te Tokes qe nga koha kur jane perplasur. Binjakja me e vogel e Henes besohet te kete qene rreth nje e tridhjeta e madhesise se Henes aktuale.
    Toka dhe Hena e saj mendohet te jene formuar ndermjet 30 milion dhe 130 milion vjet pas lindjes se sistemit diellor, rreth 4.6 bilion vjet me pare.
    Nje numer total prej nente 'super-Tokash', planete ndermjet nje dhe dhjete here sa masa e Tokes jane gjetur me pare.
    Shkencetare nga Harvardi kane hedhur je teori vitin qe shkoi sipas te ciles sugjerohej qe Hena ka qene nje here pjese e Tokes e cila eshte shkeputur pas perplasjes me nje trup tjeter. Studimi u publikua ne Science.
    Muajin e kaluar astronomet raportuan zbulimin e tre planeteve, te ngjashem me Token, qe orbitonin rreth nje ylli te vetem dhe keto planete mund te suportojne jeten.
    Kekruesit megjithate mendojne qe mund te kete edhe 100 bilion planete te ngjashem me Token ne galaksine tone Rruga e Qumeshtit.

  2. #2
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Jan 2014
    Postime
    4

    Default

    pse e njejta nuk ndodh edhe me satelitet e planeteve te tjer.pse nuk perplasen satelitet e marsit

  3. #3
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Jul 2014
    Postime
    1

    Default

    Ndoshta orbita ka bere qe te perplasen...

  4. #4
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Feb 2015
    Postime
    1

    Default

    Me siguri ky eshte ngaterrim me ate qe hena eshte ndare ne dy pjese dhe kete e ka vertetuar edhe vete NASA mirepo kjo ka ndodhur me heret por eshte e dokumentuar ne KURAN dhe ne nje dokument ne Kinen e larget e shkruar nga perandori i atehershem kinez . Dhe kjo ishte deshmi per mushriket qe Muhamedi a.s. ishte i Derguari i Zotit(kjo ka ndodhur ne vitin e 5 te shpalljes).

  5. #5
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Oct 2014
    Postime
    13

    Default

    ne njeren nga pjatat e peshore eshte vendosur nje trup , ndersa ne pjaten tjeter disa gure peshe me mas te pergjithshme 345g njehsoni masen e trupit nese gjatesit e kraheve te peshores jan
    L1 = 15 cm
    L2 = 40cm

    me falni a mund ta zgjidhni

  6. #6
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Oct 2014
    Postime
    13

    Default

    ne njeren nga pjatat e peshore eshte vendosur nje trup , ndersa ne pjaten tjeter disa gure peshe me mas te pergjithshme 345g njehsoni masen e trupit nese gjatesit e kraheve te peshores jan
    L1 = 15 cm
    L2 = 40cm

    me falni a mund ta zgjidhni

  7. #7
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    May 2012
    Vendodhja
    ATHINE
    Postime
    12

    Default Dy henat e tokes

    Pėrshėndetje! Duhet tė jetė shumė e sigurtė se Toka ka qėnė dikur me dy Hėna mbėshtetur nė disa fakte dhe obsione fizike. I fuqishėm ėshtė fakti gjeologjik se nė Tokė dallohen dy herė shkatėrime sipėrfaqsore. Shkencėtarėt kanė pėrcakuar edhe datat e kėtyre dy ndodhive tė fuqishme. Njėra datė (periudhė) ėshtė para 65-70 milion vjetėsh, qė korespondon me zhdukjen e njėherėshme tė mbi 75 pėrqind tė specieve gjallesa por sidomos trupmėdhenjtė dinosaurėt dhe pemėt madhėshtore me gjatėsi mbi 150 metra. Kėto gjurma gjeologėt i kanė gjetur jo vetėm nė sipėrfaqen e tokės por edhe nė galeritė e minierave nė thellėsi mbi 1000 metra. Merret me mėnt se ēfarė shkatėrrimi ka ndodhur. Tjetėr ngjarje e tillė e tmerrėshme, por mė e vjetėr, dallohet nga gjeologėt para 300 milion vjetėsh. Nė qoftė se ne pėrkrahim Teorinė e Big Bengut, duhet ta zhvillojmė atė me kujdes sipas njė rregulli qė tė mos shkėputen as ligjet fizike, as fenomenet fizike, qoftė nė masivėt mega qoftė nė ata me dimensione mė tė vogla, qė janė sistemet diellorė, planetet, satelitėt natyral tė tyre, qė janė njėsia e fundit e krijimit mbas Big Bengut. Dhe do tė dalim nė konkluzione tė saktė, qė do tė jenė tė vėshtirė pėr t'i rėzuar. Big Bengu ėshtė vrima e zezė primare e Gjithėsisė tonė. Gjithė vrimat e zeza tė tjera qė konstatohen janė sekondare. Ato janė tė ngjashme me sekondaren por me forcė krijimi mė tė vogėl. Vrimat e zeza nuk janė lėndė, pamvarėsisht se ka edhe ide tė kundėrt pėr 'to. Ato furnizohen me lėndė nga rrethinat dhe nė pėrfundim tė jetės tyre ato koordinata ku ajo u krijua kanė vlerė gravitacionale. Kur ato nuk furnizohen me lėndė, nė pėrfundim vlera e tyre ėshtė zero..... Duke ecur mė tej arrijmė nė pėrfundimin (ka spjegim skematik) se satelitėt natyral tė Tokės janė pjesė e dikurėshme e Tokės. Hėna e ka periudhėn e daljes 65-70 milion vjet, kurse Albatrosi (kėshtu quhet sateliti i parė) e daljen para 300 milion vitesh. Ata nuk kanė pasur asnjėherė distancė tė barabartė, nė tė njėjtėn kohė, nga Toka. Ku shkoi Albatrosi dhe kur u largua ka obsione qė do t'i radhisė nė shkrimin tjetėr.

  8. #8
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    May 2012
    Vendodhja
    ATHINE
    Postime
    12

    Default Dy henat e tokes

    Pėrshėndetje! Duhet tė jetė shumė e sigurtė se Toka ka qėnė dikur me dy Hėna mbėshtetur nė disa fakte dhe obsione fizike. I fuqishėm ėshtė fakti gjeologjik se nė Tokė dallohen dy herė shkatėrime sipėrfaqsore. Shkencėtarėt kanė pėrcakuar edhe datat e kėtyre dy ndodhive tė fuqishme. Njėra datė (periudhė) ėshtė para 65-70 milion vjetėsh, qė korespondon me zhdukjen e njėherėshme tė mbi 75 pėrqind tė specieve gjallesa por sidomos trupmėdhenjtė dinosaurėt dhe pemėt madhėshtore me gjatėsi mbi 150 metra. Kėto gjurma gjeologėt i kanė gjetur jo vetėm nė sipėrfaqen e tokės por edhe nė galeritė e minierave nė thellėsi mbi 1000 metra. Merret me mėnt se ēfarė shkatėrrimi ka ndodhur. Tjetėr ngjarje e tillė e tmerrėshme, por mė e vjetėr, dallohet nga gjeologėt para 300 milion vjetėsh. Nė qoftė se ne pėrkrahim Teorinė e Big Bengut, duhet ta zhvillojmė atė me kujdes sipas njė rregulli qė tė mos shkėputen as ligjet fizike, as fenomenet fizike, qoftė nė masivėt mega qoftė nė ata me dimensione mė tė vogla, qė janė sistemet diellorė, planetet, satelitėt natyral tė tyre, qė janė njėsia e fundit e krijimit mbas Big Bengut. Dhe do tė dalim nė konkluzione tė saktė, qė do tė jenė tė vėshtirė pėr t'i rėzuar. Big Bengu ėshtė vrima e zezė primare e Gjithėsisė tonė. Gjithė vrimat e zeza tė tjera qė konstatohen janė sekondare. Ato janė tė ngjashme me primaren por me forcė krijimi mė tė vogėl. Vrimat e zeza nuk janė lėndė, pamvarėsisht se ka edhe ide tė kundėrt pėr 'to. Ato furnizohen me lėndė nga rrethinat dhe nė pėrfundim tė jetės tyre ato koordinata ku ajo u krijua kanė vlerė gravitacionale. Kur ato nuk furnizohen me lėndė, nė pėrfundim vlera e tyre ėshtė zero..... Duke ecur mė tej arrijmė nė pėrfundimin (ka spjegim skematik) se satelitėt natyral tė Tokės janė pjesė e dikurėshme e Tokės. Hėna e ka periudhėn e daljes 65-70 milion vjet, kurse Albatrosi (kėshtu quhet sateliti i parė) e ka daljen para 300 milion vitesh. Ata nuk kanė pasur asnjėherė distancė tė barabartė, nė tė njėjtėn kohė, nga Toka. Ku shkoi Albatrosi dhe kur u largua ka obsione qė do t'i radhisė nė shkrimin tjetėr.

  9. #9
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    May 2012
    Vendodhja
    ATHINE
    Postime
    12

    Post Big Bengu dhe vrimat sekondare

    Quote Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Frederik Bilca Shiko Postimin
    Pėrshėndetje! Duhet tė jetė shumė e sigurtė se Toka ka qėnė dikur me dy Hėna mbėshtetur nė disa fakte dhe obsione fizike. I fuqishėm ėshtė fakti gjeologjik se nė Tokė dallohen dy herė shkatėrime sipėrfaqsore. Shkencėtarėt kanė pėrcakuar edhe datat e kėtyre dy ndodhive tė fuqishme. Njėra datė (periudhė) ėshtė para 65-70 milion vjetėsh, qė korespondon me zhdukjen e njėherėshme tė mbi 75 pėrqind tė specieve gjallesa por sidomos trupmėdhenjtė dinosaurėt dhe pemėt madhėshtore me gjatėsi mbi 150 metra. Kėto gjurma gjeologėt i kanė gjetur jo vetėm nė sipėrfaqen e tokės por edhe nė galeritė e minierave nė thellėsi mbi 1000 metra. Merret me mėnt se ēfarė shkatėrrimi ka ndodhur. Tjetėr ngjarje e tillė e tmerrėshme, por mė e vjetėr, dallohet nga gjeologėt para 300 milion vjetėsh. Nė qoftė se ne pėrkrahim Teorinė e Big Bengut, duhet ta zhvillojmė atė me kujdes sipas njė rregulli qė tė mos shkėputen as ligjet fizike, as fenomenet fizike, qoftė nė masivėt mega qoftė nė ata me dimensione mė tė vogla, qė janė sistemet diellorė, planetet, satelitėt natyral tė tyre, qė janė njėsia e fundit e krijimit mbas Big Bengut. Dhe do tė dalim nė konkluzione tė saktė, qė do tė jenė tė vėshtirė pėr t'i rėzuar. Big Bengu ėshtė vrima e zezė primare e Gjithėsisė tonė. Gjithė vrimat e zeza tė tjera qė konstatohen janė sekondare. Ato janė tė ngjashme me primaren por me forcė krijimi mė tė vogėl. Vrimat e zeza nuk janė lėndė, pamvarėsisht se ka edhe ide tė kundėrt pėr 'to. Ato furnizohen me lėndė nga rrethinat dhe nė pėrfundim tė jetės tyre ato koordinata ku ajo u krijua kanė vlerė gravitacionale. Kur ato nuk furnizohen me lėndė, nė pėrfundim vlera e tyre ėshtė zero..... Duke ecur mė tej arrijmė nė pėrfundimin (ka spjegim skematik) se satelitėt natyral tė Tokės janė pjesė e dikurėshme e Tokės. Hėna e ka periudhėn e daljes 65-70 milion vjet, kurse Albatrosi (kėshtu quhet sateliti i parė) e ka daljen para 300 milion vitesh. Ata nuk kanė pasur asnjėherė distancė tė barabartė, nė tė njėjtėn kohė, nga Toka. Ku shkoi Albatrosi dhe kur u largua ka obsione qė do t'i radhisė nė shkrimin tjetėr.
    Pėr tė bėrė mė tė qartė se ku shkoi Albatrosi dhe kur, ėshtė e nevojshme tė sqarohet sipas kėsaj teorie, ndoshta tė pranushme, se cili ėshtė roli i vrimave tė zeza nė Gjithėsi me masat gravitacionale. Qoftė i v.z. fillestare qė ėshtė Big Bengu, qoftė i v.z. sekondare qė krijohen dhe zhduken me shumicė nė gjithėsi duke kryer transformimet e natyrės sė tyre. Tė gjitha vrimat e zeza kanė aks qėndror dhe pikė qėndrore ku ėshtė dhe forca ndrydhėse mė e fuqishme. Tė gjitha v.z. kanė konstruksion dopjo konik. Ato kanė volum qė ndahet me hapsirėn pėrqark nga Kufiri i Ngjarjes. Mbas kėtij kufiri, nė brėndėsi ne nuk mund tė dallojmė asnjė ngjarje qė ndodh nė brėndėsi tė saj. Nga ajo nuk del asnjė rreze drite. Njė shkencėtar qė merret me studimin e jetės sė vrimave tė zeza, do tė jetė nė gjėndje, sipas kėsaj teorie, tė pėrcaktojė vėnd ndodhjen e tyre nė hapsirė, por kurrė nuk do tė konstatojė se ēfar ndodh brėnda tyre. Ai do ta mėsojė ndodhinė, mbasi tė ketė pėrfunduar jeta e v.z. Tė gjitha v.z. kanė rrotullim nė vehtvete. Tė gjitha v.z. janė eksentrike. Tė gjitha v.z. kanė volum jo pikėzor siē pretendohet nė teoritė ekzistuse. Vrimat e zeza janė shumė tė ftohta. Big Bengu - pran zeros absolute, sekondaret pak mė lartė. Vrimat e zeza nuk kanė fushė manjetike. Asnjė lėndė, brėnda nė v.z. nuk gėzon radioaktivitet, kjo veti dallohet vetėm jashtė v.z. Volumi i v.z. ėshtė nga aksi deri nė kufirin e ngjarjes, kjo distancė quhet Rrezja Shwarclid. Me qėnė se volumi i tyre ėshtė dopio konik, del qė Rrezja Shwarclid ėshtė gjithmon me vlerė variabile dhe jo konstante sipas teorisė ekzistuse. (vazhdon)
    Vrimat e zeza relativisht nuk jetojnė gjatė. Mė jetė gjatat ndodhen nė yjet e dyfishtė dhe nė....

  10. #10
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    May 2012
    Vendodhja
    ATHINE
    Postime
    12

    Default

    Vazhoj. Vrimat e zeza sekondare sa mė pranė Big Bengut janė mė tė fuqishme se vėrsniket e tyre mė larg Big Bengut pėr shkak tė masave gravitacionale mė tė mėdha qė janė prokuazarėt dhe kuazarėt qė krijuan konstelacionet e galaktikave dhe galaktika tė veēanta. Konstelacionet e galaktikave ne nuk i kemi dalluar deri mė sot pėr shkak tė largėsive tė mėdha qė ato kanė dhe pėr shkak se ka munguar idea e krijimit tė tyre. Edhe ato janė dy nga dy tė ngjashme dhe sigurisht jo tė barabarta. Ata janė shumė larg nga njėra tjetra sepse morėn drejtimin e largimit sipas dy skajeve tė aksit tė vrimės sė zezė qė i krijoi. Dmth gjithėsia jonė nė fillim ka pasur zhvillim gjatėsor. Mė tej me v.z. mė pak tė fuqishme dhe me mė pak shpejtėsi, u krijuan galaktika tė veēanta dhe diejė tė mėdhenj tė veēantė. Edhe kėta kanė rol krijus. Kuazarėt qė dallojmė tani janė mbetje nga puna krijuse e prokuazarėve. Dmth nuk duhet tė kemi konstelacione kuazarėsh. Loja e v.z. sekondare vazhdon mė tej me krijimin e konstelactoneve tė yjeve dhe tė yjeve tė veēantė. Shumė prej kėtyre nė rugėn kozmike u ndodhėn nė v.z. sekondare qė janė mė me shumicė tashmė, krijuar nga vėrsnikėt e tyre diej mė tė mėdhenj. Nė kėto v.z. u krijuan diej tė shoqėruar nga sisteme planetarė. (Ka spjegim skematik qė e qartėson shumė mirė kėtė krijim) Nė kėto v.z. lėnda e zezė e mbas Big Brngut ndahet nė dy pjesė dhe nė cėrkla mė tė vogla (qė janė planetet) me tė njėjtin sens rrotullimi qė ja u diktoi kjo v.z. Dhe marrin drejtimin sipas dy skajeve tė aksit por nuk marrin dot rrugėn konstelative pėr shkak tė forcės mė tė ulėt qė kanė kėto v.z. Pėr sa kohė kėto masa ndodhen brėnda nė v.z. pozicionohen duke xhiruar nė dy sipėrfaqet konike qė ka ajo. Me pėrfundimin e jetės sė v.z. dy masat kryesore (mė tė mėdhatė) fillojnė tė afrohen pėr gravitet. Masat mė tė vogla sprucohen (largohen) nga dy masat e mėdha duke u pozicionuar rreth masave tė mėdha qė pothuajse u bashkuan, duke formuar sistemin planetar rreth qėndrės gravitacionale tė fuqishme qė u krijua. Pėr sistemin ton diellor ato dy masa prej lėnde tė zezė e prejardhur nga v.z. fillestare (Big Bengu) formuan qėndrėn e Diellit qė fuzon dritė dhe energji. Kjo ėshtė vetia bazė e lėndės sė zezė tė B.Bengut kudo qė ajo ndohet. Dmth tė gjitha lėndėt qė shkėlqejnė (kuazarėt, galaktikat, diejtė, planetet) kanė nė qėndrat e tyre lėndėn e zezė tė Big Bengut. Mirė diejtė, do tė thotė dikush, po planetet, pse? Sepse edhe planetet janė tė djelltė. Ata e kanė bilanēin termik mė tė lartė se sa marrin nga Dielli. Pra bėrthama e Tokės nuk ėshtė Fe+Si+Al siē njihet deri tani, por ėshtė konglomerat i elementeve me dėndėsi atė tė lėndės sė zezė tė Big Bengut ku u krijua koni i zhvillimit tė elementeve (kjo ėshtė temė tjetėr). Le tė themi pak kėtu se tė gjitha lėndėt qė dallojmė nė sipėrfaqen e Tokės janė tė prejardhura nga shtresa fuzive e lėndės sė zezė. Edhe uji, nafta, mineralet, gazrat. Shtresa fuzive ėshtė shumė interesante dhe hap njė dritare tė re nė linjėn e kėrkimeve. Edhe kometat qė shkėlqejnė janė si Toka por....kurse kometat qė nuk shkėlqejnė, janė kometa tė konsumuara tek tė cilat janė dalluar disa elemente qė i ka edhe Toka bile edhe shėnja uji (sipas tė dhėnave nga NASA). Dmth Dielli dhe planetet janė njėsi kozmike tė ngjashme qė ndryshojnė nga fuzioni progresiv (madhėsia e masave tė zeza). Tė gjitha masat e zeza, kudo ku janė, kanė fuzionin tė barabartė pėr njėsi tė sipėrfaqes, qė quhet Fuzioni Specifik. Nga fuzioni progresiv ndahen nė natyrė diejtė nga planetet pamvarėsisht se kanė pėrbėrje tė njėjtė. Sipas kėsaj teorie, Dielli nuk furnizohet nga polet me hidrogjen sipas teorisė ekzistuse, por furnizohet nga bėrthama e zezė pėr tė kryer proēeset e transformimeve atomike, kurse nė planete dallojmė transformimet kimike qė japin temperaturė tė ulėt (nga fuzioni mė i ulėt progresiv) Nga kjo veti shohim nė natyrė yje tė dy fishtė, tė tre fishtė, etj. qė kanė nė qėndrėn e tyre yllin mė me shkėlqim se ata qė xhirojnė rreth qėndrorit. Sistemi ynė diellor ka qėn dikur (nė hapat fillestare) njė sistem diellor me nėntė diej tė vegjėl mė tė zbehtė se dielli qėndror pėr shkak tė fuzionit progresiv. Me kohėn kėta u konsumuan dhe u shndėruan nė planete. Ky ėshtė edhe shkaku qė deri tani shkencėtarėt gjeolog nuk kanė depėrtuar dot tejpėrtej Tokėn me asnjė lloj vale. Bėrthama e zezė nuk depėrtohet dhe nuk i reflekton valėt. Mė afėr kėsaj lėnde, nė sistemin diellor, ne mund t'i afrohemi vetėm nė kometat. Ne do tė jemi nė gjėndje tė pėrcaktojmė densitetin e lėndės sė zezė qė ėshtė i njėjtė kudo nė kozmos, qė do ta quajmė d.c.- ky dotė jetė densiteti konstant i kozmosit qė do tė na duhet pėr.........Nė hapsirė dallojmė diej me madhėsi tė ndryshme dhe me ngjyra tė ndryshme. Diejtė nuk kanė ndertimin e brėndėshėm tė njėjtė. Ka nga ata me bėrthamėn e brėndėshme dy pjesėshe (si dielli ynė) por ka edhe me bėrthamė njė pjesėshe (kėta janė diej mono). Postulat - dy diej mono me masė gravitacinale tė barabartė e kanė shkėlqimin tė njėjtė, kurse dy diej me masa tė ndryshme e kanė shkėlqimin tė ndryshėm, ai me masė mė tė madhe e ka ndriēimin mė tė fuqishėm dhe ngjyrėn qė nė grafik anon pėr nga e hapėta (e bardha) Kurse dy diej me masė tė barabartė por me bėrthamė njėri mono tjetri tė pėrbėrė (dy apo mė shumė pjesė) nuk e kanė shkėlqimin tė njėjtė. Ai me masė tė pėrbėrė e ka ndriēimin mė tė fuqishėm dhe ngjyrėn mė tė hapėt. Konkludohet, sipas kėsaj teorie, se ngjyrat e diejve janė funksion proporcional i fuzionit progresiv dhe nuk varen nga pėrbėrja kimike e tyre. Dy pjesėt e bėrthamės Diellit lodrojnė midis tyre duke u afruar dhe duke u larguar me njė periodė konstante 2 orė e 40 minuta qė duket sikur Dielli bėn njė frymėmarje me kėtė periodė fikse. Deri tani ėshtė menduar sikur kėtė veti e kryejnė gazrat shumė tė nxehtė nė brėndėsi tė Diellit. Por jo se kėtė veti kaq konstante e sjellin vetėm masat fizike qė lodrojnė nė qėndėr tė tij. Dy pjesėt e bėrthamės kanė sens rrotullimi tė njėjtė por periodė me pak diferencė sepse....Ky ėshtė shkaku i ciklit diellor 11 vjeēar dhe 22 vjeēar. Bėrthamat e zeza janė tė ftohta qysh nė krijim, nė B.Beng. Ato fuzojnė nė sipėrfaqe energji tė lartė tė akumuluar nė Vrimėn e Zezė Primare. Temperatura nė B.Beng arriti vlerėn pran zeros absolute pra jo zero, sepse po tė ishte zero jo vetėm se nuk do tė kishite kuptim fizik por se nuk do tė arrihej nė konstatimin e BOZONIT tė Higsovit, dmth natyra ka vlera limite qė nuk varen nga vullneti jon. Edhe kjo temperaturė fundamentale ndonjė ditė do tė llogaritet. Cilėsitė e lėndės sė prejardhur nga B.Bengu do tė ..............(vazhdon)

  11. #11
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Feb 2016
    Postime
    22

    Default

    Quote Postimi origjinal ėshtė bėrė nga error Shiko Postimin
    Click image for larger version. 

Name:	Earth_with_two_moons.jpg 
Views:	364 
Size:	31.9 KB 
ID:	315
    A e keni menduar ndonjehere se si do te ishte sikur ne vend te nje Hene te vetme si kemi tani, te kishim dy Hena? Do te ishte dicka interesante apo thjesht e cuditshme?
    Ne fakt, edhe pse nuk ishte menduar deri tani, sipas studimeve te reja qe jane bere, shkencetaret mendojne qe Toka ka patur vertet dy Hena qe orbitonin rreth saj. Po cfare ka ndodhur me pas? Ku eshte Hena tjeter?
    Hena me e vogel "binjake", pasi sipas perllogaritjeve Hena tjeter ka qene me e vogel se Hena aktuale, mendohet qe ka mbijetuar vetem disa miliona vjet perpara se te perplasej me Henen qe ne shohim sot dhe te shkaterrohej, duke e lene Token vetem me nje Hene.
    Kjo teori e re dhe interesante do te shpjegohet nga Profesor Erik Asphaug, nga Universiteti i Kalifornise ne Santa Kruz ne nje konference ne lidhje me Henen qe do te mbahet ne Royal Society kete shtator.
    Ai tha: "Hena e dyte ka zgjatur vetem per disa miliona vjet, me pas ajo eshte perplasur me Henen tjeter dhe pa kesaj perplasje ka mbetur vetem trupi me i madh qe ne shohim sot, Hena."
    "Hena tjeter ka orbituar Token ne te njejten shpejtesi dhe distance deri sa me ngadale eshte thithur deri sa jane perplasur dhe nje pjese e Henes tjeter eshte shkaterruar ndersa pjesa tjeter eshte bashkuar me Henen per te formuar trupin e sotshem."
    Profesot Asphaug tha per Sunday Times qe ai beson qe peisazhi i Henes i cili shfaqet sikur ka male, jane mbetje te Henes me te vogel te Tokes qe nga koha kur jane perplasur. Binjakja me e vogel e Henes besohet te kete qene rreth nje e tridhjeta e madhesise se Henes aktuale.
    Toka dhe Hena e saj mendohet te jene formuar ndermjet 30 milion dhe 130 milion vjet pas lindjes se sistemit diellor, rreth 4.6 bilion vjet me pare.
    Nje numer total prej nente 'super-Tokash', planete ndermjet nje dhe dhjete here sa masa e Tokes jane gjetur me pare.
    Shkencetare nga Harvardi kane hedhur je teori vitin qe shkoi sipas te ciles sugjerohej qe Hena ka qene nje here pjese e Tokes e cila eshte shkeputur pas perplasjes me nje trup tjeter. Studimi u publikua ne Science.
    Muajin e kaluar astronomet raportuan zbulimin e tre planeteve, te ngjashem me Token, qe orbitonin rreth nje ylli te vetem dhe keto planete mund te suportojne jeten.
    Kekruesit megjithate mendojne qe mund te kete edhe 100 bilion planete te ngjashem me Token ne galaksine tone Rruga e Qumeshtit.





    Une mendoj qe fuqia magnetike diellore ka bere qe te perplasen gjithashtu dhe nga orbita. Pa diellin toka dhe 7 planetet e tjere te sistemit diellor do te humbnin neperr galaktiken tone ose ne galaktika te tjera sepse dielli ka force terheqjeje magnetike. Kurse ndodhia qe ujerat nuk bien neper sistem diellor eshte hena batica dhe zbatica ndodhin prej henes.

  12. #12
    Junior Member
    Dita e Regjistrimit
    Feb 2016
    Postime
    22

    Default

    Quote Postimi origjinal ėshtė bėrė nga error Shiko Postimin
    Click image for larger version. 

Name:	Earth_with_two_moons.jpg 
Views:	364 
Size:	31.9 KB 
ID:	315
    A e keni menduar ndonjehere se si do te ishte sikur ne vend te nje Hene te vetme si kemi tani, te kishim dy Hena? Do te ishte dicka interesante apo thjesht e cuditshme?
    Ne fakt, edhe pse nuk ishte menduar deri tani, sipas studimeve te reja qe jane bere, shkencetaret mendojne qe Toka ka patur vertet dy Hena qe orbitonin rreth saj. Po cfare ka ndodhur me pas? Ku eshte Hena tjeter?
    Hena me e vogel "binjake", pasi sipas perllogaritjeve Hena tjeter ka qene me e vogel se Hena aktuale, mendohet qe ka mbijetuar vetem disa miliona vjet perpara se te perplasej me Henen qe ne shohim sot dhe te shkaterrohej, duke e lene Token vetem me nje Hene.
    Kjo teori e re dhe interesante do te shpjegohet nga Profesor Erik Asphaug, nga Universiteti i Kalifornise ne Santa Kruz ne nje konference ne lidhje me Henen qe do te mbahet ne Royal Society kete shtator.
    Ai tha: "Hena e dyte ka zgjatur vetem per disa miliona vjet, me pas ajo eshte perplasur me Henen tjeter dhe pa kesaj perplasje ka mbetur vetem trupi me i madh qe ne shohim sot, Hena."
    "Hena tjeter ka orbituar Token ne te njejten shpejtesi dhe distance deri sa me ngadale eshte thithur deri sa jane perplasur dhe nje pjese e Henes tjeter eshte shkaterruar ndersa pjesa tjeter eshte bashkuar me Henen per te formuar trupin e sotshem."
    Profesot Asphaug tha per Sunday Times qe ai beson qe peisazhi i Henes i cili shfaqet sikur ka male, jane mbetje te Henes me te vogel te Tokes qe nga koha kur jane perplasur. Binjakja me e vogel e Henes besohet te kete qene rreth nje e tridhjeta e madhesise se Henes aktuale.
    Toka dhe Hena e saj mendohet te jene formuar ndermjet 30 milion dhe 130 milion vjet pas lindjes se sistemit diellor, rreth 4.6 bilion vjet me pare.
    Nje numer total prej nente 'super-Tokash', planete ndermjet nje dhe dhjete here sa masa e Tokes jane gjetur me pare.
    Shkencetare nga Harvardi kane hedhur je teori vitin qe shkoi sipas te ciles sugjerohej qe Hena ka qene nje here pjese e Tokes e cila eshte shkeputur pas perplasjes me nje trup tjeter. Studimi u publikua ne Science.
    Muajin e kaluar astronomet raportuan zbulimin e tre planeteve, te ngjashem me Token, qe orbitonin rreth nje ylli te vetem dhe keto planete mund te suportojne jeten.
    Kekruesit megjithate mendojne qe mund te kete edhe 100 bilion planete te ngjashem me Token ne galaksine tone Rruga e Qumeshtit.





    Une mendoj qe fuqia magnetike diellore ka bere qe te perplasen gjithashtu dhe nga orbita. Pa diellin toka dhe 7 planetet e tjere te sistemit diellor do te humbnin neperr galaktiken tone ose ne galaktika te tjera sepse dielli ka force terheqjeje magnetike. Kurse ndodhia qe ujerat nuk bien neper sistem diellor eshte hena batica dhe zbatica ndodhin prej henes.

Informacioni i Temės

Users Browsing this Thread

Aktualisht kemi 1 vizitorė duke shikuar kėtė temė. (0 Anėtarė dhe 1 vizitorė)

Regullat e Postimit

  • You may not post new threads
  • You may not post replies
  • You may not post attachments
  • You may not edit your posts
  •